Difuzinės membranos stogams

Vėjo izoliacinė plėvelė yra kvėpuojanti ( difuzinė) medžiaga pagal standartą EN 13859 – 2 tinkanti sieninių konstrukcijų hidroizoliacijai užtikrinti. Svarbu: EN 13859–2 standartą atitinkanti plėvelė gali būti naudojama tik sieninėje konstrukcijoje, jei medžiaga turi abu standartus EN 13859-1 ir EN 13859-2, ją galima naudoti ir sienos, ir stogo konstrukcijose.

Pagrindinė difuzinės plėvelės funkcija yra hidroizoliacinė - medinės sienos ar stogo konstrukcijos apsauga nuo išorinės drėgmės. Papildomos funkcijos yra apsauga nuo vėjo prasiskverbimo į apšiltinamąjį sluoksnį ir vidinės drėgmės pašalinimas difuzijos būdu.

Difuzinės plėvelės leidžia pasirinkti įvairesnius stogo ir sienų konstrukcinius sprendimus, panaudoti minkštąsias termo izoliacines medžiagas ir suteikti joms 100 procentinę apsaugą nuo lietaus ir vėjo.

Tai yra kvėpuojančių plėvelių gamybos tipas. Dėl savo sandaros, tokią plėvelę sudaro 3 arba 4 sluoksniai kurie atlieka tam tikrą funkciją. Dažniausiai sutinkamos plėvelės yra sudarytos iš dviejų apsauginių „spunbond" sluoksnių ir vieno itin plono polietileninio funkcinio sluoksnio. Tokių plėvelių pagrindinis privalumas yra žema rinkos kaina ir dėka 3 sluoksnių ryškiai juntamas mechaninis tvirtumas kuris reikalingas tik plėvelės montavimo metu. Pagrindiniai šio gamybos būdo trūkumai yra neilgaamžis funkcionalumas ( dėl plono funkcinio sluoksnio), silpni temperatūriniai parametrai po populiariausiomis skardinėmis sienų ir stogų dangomis ir prastos garų laidumo savybės.

Pagrindiniai parametrai yra vandens laidumo klasė (W1), funkcinio sluoksnio storis (turi būti kuo storesnis, jei nurodyta), atsparumas temperatūrai ir UV spinduliams, garų laidumo savybės (sd vertė). Papildomi parametrai yra mechaninis atsparumas tempimui, ilgaamžiškumą patvirtinanti gaminio garantija.

Vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis. Mato vienetas 1 metras. Kuo mažesnė Sd vertė, tuo garas lengviau kliauja per medžiagą, ji yra difuziškai atviresnė (labiau kvėpuojanti), kuo Sd vertė didesnė, tuo medžiaga sukuria didesnį pasipriešinimą garui ( garo barjeras). Difuzinėse plėvelėse Sd vertė sutinkama nuo 0,015m iki 0,07m, garo barjeruose nuo 2m iki 2000m.

Vandens stulpo aukštis parodo kokį momentinį vandens kiekį plėvelė gali atlaikyti savo paviršiumi. Vandens stulpo aukštis naujose membranose gali svyruoti nuo 0,8m iki 6m, bet svarbiau kaip šis dydis yra išlaikomas medžiagai senėjant natūraliai arba po dirbtinio sendinimo testų.

Europos sąjungos standartas, skirtas vandens laidumui nustatyti apibrėžia, kad norint gauti aukščiausią W1 klasės įvertinimą, plėvelė turi atlaikyti 20 cm vandens stulpo aukštį 2 valandas.

Didžiausias visų plėvelių, kurių sudėtinės dalys yra polietilenas ir polipropilenas, ardomasis faktorius yra UV spinduliai. UV spinduliai ypatingai kenkia ir greitai pažeidžia daugiasluoksnių plėvelių plonytį funkcinį sluoksnį, kuris išbuvęs atviroje saulėje ilgesnį laiką, nei numatyta gamintojo deklaracijoje, suaižėja ir praranda savo funkcionalumą (praleidžia vandenį).

Yra du pagrindiniai būdai: rinktis kokybiškas, gamintojo garantiją turinčias medžiagas ir stengtis uždengti statybinę plėvelę kuo skubiau nuo tiesioginių saulės spindulių, taip prailginant jos funkcionalumą.

Ne, funkcinėms plėvelės savybėms bendras medžiagos storis įtakos neturi. Plėvelėje yra svarbiausias funkcinis sluoksnis, jo storis turi tiesioginę įtaką medžiagos ilgaamžiškumui. Bendras plėvelės storis lemia tik mechanines medžiagos charakteristikas.

Tai darbinis medžiagos sluoksnis, kuris tiesiogiai atsakingas už medžiagos funkcionalumą. Funkcinis sluoksnis sulaiko vandenį, vėją, tačiau praleidžia vandens garus.

Daugiasluoksnėse membranose jis svyruoja nuo 11 iki 45 mikr., Tyvek plėvelėse yra du, 175 iki 220 mikr. funkciniai sluoksniai.